Mokomės iš klaidų
Tinklinio marketingo kompanijos auga tik išnaudodamos juose „dirbančių” žmonių socialinį statusą, santykius ir pasitikėjimą. Jeigu nusprendėte dalyvauti TM veikloje – Jums teks susitaikyti su tokiu išnaudojimu, nes tai yra „verslo sudedamoji dalis”. Tai ir yra Jūsų „tinklas”. Atleiskite, tačiau jeigu man kas nors pasakytų: „žmogaus, ateik pas mus dirbti, bet turėsi parduoti mūsų produktą visiems savo draugams ir artimiesiems, bei susigadinsi su jais visais santykius” – toks „siūlytojas”, geriausiu atveju, su pasigardžiavimu suvalgytų savo batą.
Aktyvūs pardavimai – piramidinė taktika
Kas liečia pardavimus – tinklinio marketingo versle dirbantys „verslininkai” nėra labiau agresyvūs (pardavimuose) nei įprasti pardavėjai. Kadangi didžioji dauguma TM dirbančiųjų nėra verslo mokslus krimtę specialistai – produktai parduodami seminaruose, konferencijose ir kituose grupiniuose susiėjimuose. O kai pardavimą bandoma įgyvendinti kliento namuose – pardavėjas netenka bent jau „neutralios teritorijos” galimybės ir parduoti tampa dar šiek tiek sunkiau. Turbūt, vieninteliai iš labiau pastebimų skirtumų tarp standartinio pardavimo ir tinklinio pardavimo yra galimybė apgauti galutinį pirkėją, kadangi nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų pirkėjui pateikiamos informacijos kokybę. Nepaisant to – visa kita yra labai panašu į standartinį verslą.
Tačiau, kai kalbama apie Jūsų tapimą distributoriumi („nuosavo verslo galimybę” ir panašius kliedesius) – tuomet viskas kardinaliai keičiasi. Tinklinio marketingo atstovai patys, dažnai net to nejausdami, pradeda „kišti” šią idėją („galimybę”, kaip kad tai pavadintų jie) visiems, kas tik jų klausysis. Čia nereikėtų pamiršti, kad tinklinio marketingo kompanijų atstovai nuo kiekvieno atvesto žmogaus gauna savo „procentą”. Ko, žinoma, nėra normaliame versle. Tačiau tai – negali būti laikoma „privalumu”.
„Mama, leisk man Tau papasakoti apie nerealią verslo galimybę…”
Kaip bebūtų keista – tinklinio marketingo tinkluose galima rasti įsipainiojusių įvairiausių žmonių: nuo vis dar besimokančių studentų (ši kategorija žmonių yra labiausiai pažeidžiama, nes pastoviai nori užsidirbti, įgauti patirties, o įprastas verslas nėra linkęs samdyti visiškai naujų žmonių) iki patyrusių buhalterių. Pastarieji, beje, lyg ir turėtų turėti pakankamai įžvalgos, kad pamatyti, jog šis verslo modelis prasilenkia su bet kokia logika. Tačiau…
Šios pastraipos pavadinimas parodo tokios „verslo galimybės” absurdiškumą. Dauguma žmonių (nepaisant to, kiek giliai jie įsivėlę į tą tinklą) nesiūlytų tokio dalyko savo artimiausiam žmogui. Netgi žmonėms, kurie pirmą kartą susiduria su TM, nuojauta kužda: „nedaryk to su tėvais”. Ir pirmieji „naujai iškepto verslininko” taikiniais tampa jo… draugai. Ir visgi, atėjus nusivylimo laikui (jeigu nušvitimas pirmas neapsilanko), pardavimo keliai kai kuriuos „verslininkus” vis tiek „nuveda pas mamą”. Gal jau nebetęsiu, ant kiek tai yra tragiška.
Niekada nepripažink, kad klysti
Dar viena kategorija žmonių, kurie savo buvimo tinkliniame marketinge negali paaiškinti jokia logika – tai tie, kurie išėjo iš normalaus, stabilaus ir bent jau patenkinamai apmokamo darbo, kad „siektų savo svajonių”. Ir kadangi juos taip „techniškai apgavo” – jie nėra iš tų žmonių, kurie labai lengvai pripažins tai. Net sau patiems. Jiems atrodo lengviau būti įsikibus į netikrą svajonę, lankstinukuose besipuikuojančius fotomodelius akinančiomis šypsenomis ir prie nuomotų jachtų, nei sutikti su tuo, kad juos apgavo.
Kaip nekeista – tarp tinklinio marketingo dalyvių yra juntamas toks nerašytas palaikymas. Kaip kokia slapta brolija. Jie komentuoja neigiamus straipsnius vieningai, kaip komanda. Jie vienas kitą visuomet palaiko (nesvarbu, kad jų TM kompanija yra visiškai kita), pasidalina patarimais. Tokių gerų „santykių” standartiniame versle praktiškai nepamatysime. Tačiau kai prasideda bendravimas su „netikinčiaisiais” – tada tik laikykis, brolau! Tikrai liūdna ir graudu matyti žmones, kurie mieliau klimpsta į skolas, nei pasako sau, kad klydo, nusipurto dulkes ir eina per gyvenimą toliau. Bet ką galima padaryti?
Pasitikėjimas instinktais?
Daugumai žmonių, ačiū Dievui, darbinė patirtis tinklinio marketingo kompanijose greitai baigiasi finansine nesėkme ir tokios schemos visam likusiam gyvenimui yra „padedamos į šalį”. Tačiau net jeigu paklausime tokių žmonių, kodėl jiems nepasisekė – mes gausime vieną iš dviejų, dažniausiai pasitaikančių, atsakymų: 1) neturėjau tiek laiko, kiek reikėjo tam skirti (o jeigu teisybę pasakius – „man gėda buvo tai daryti”), arba 2) jeigu būtų pasirašęs tas ir anas (jie turi daug draugų, yra žinomi ir įtakingi) – mums būtų buvę viskas gerai”. Tie, kurie vis tiek nepaleidžia TM svajonės – ir toliau vaikosi „lengvų pinigų schemų”, nors viso to rezultatas būna toks pats.
Todėl, visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie tinklinio marketingo kompanijas bei jų veiklos modelius. Žmonės žino, kad TM dėka, jie susigadina santykius, praranda pinigus (kartais – itin didelius), jais manipuliuojama, juos užvaldo godumas ir panašiai. Ir kai jų gyvenime atsiranda dar viena „verslo galimybė” – tokie žmonės žino, kad reikia laikytis nuo to kuo toliau. Papildomos „motyvacinės medžiagos” rūsyje jiems daugiau tikrai nebereikia.
Saugokitės tinklinio marketingo aklumo užkrato
Tinklinio marketingo schemų dalyviams yra tikrai labai sunku pažiūrėti į save „iš šono”. Akyse nyksta jų draugystės, santykiai, jų pradeda vengti šeimos nariai ir pan., tačiau jie nesupranta, kad viso to priežastis – „nereali nuosavo verslo galimybė”. Ir jeigu, neduok Dieve, bandai parodyti tokiam žmogui, kad TM yra nelogiška, kad tai prives tą žmogų prie moralinio ir materialinio kracho – su tavimi, žmogau, bus elgiamasi kaip su tuo, kuris vagis, plėšikas, sukčius, žudikas ir prievartautojas viename asmenyje. Ir tavimi reikia atsikratyti, nes tinklinis marketingas yra vos ne „naujasis verslas”, „nauja religija” ir panašiai.
Nepaneigsime – yra ir su tinkliniu marketingu nesusijusios įmonės, kuriose dirbantys žmonės pasiūlo produktus savo draugams ir/ar artimiesiems – pavyzdžiui automobilio draudimas ar nusipirkti mėsos mažoje krautuvėlėje, o ne dideliame prekybos tinkle. Tačiau šie žmonės neatakuoja savo artimųjų ir draugų. Jie jų nepuola, neverčia pirkti ir nekviečia „pasinaudoti verslo galimybe”.
Ir, kaip sakė Rolandas Paksas apie STT organizuotą kratą TT būstinėje: „čia kaip dramblys porceliano parduotuvėje”. Tinkliniame marketinge dalyvaujantis žmogus yra tas dramblys, o porcelianas – jo draugai ir artimieji. Ir tas dramblys, nesuprasdamas pasėkmių, trypia viską aplink save. Tačiau ateina laikas, kai jau viskas būna sutrypta ir nieko aplink nebėra. Užduokite sau klausimą, ar norisi pasiekti tą ribą?
Pasėkmės
Pasinaudojusius „nerealia nuosavo verslo (tinkliniame marketinge) galimybe” galima prilyginti rūkoriui – jis žino, kad tai blogai, bet niekaip negali to mesti, negali pripažinti, kad neturi tam valios. Ir jis slapčia nori, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau. Tačiau kai paverti savo draugus klientais – kelias atgal būna itin sunkus.
Ši, dalyvavimo tinkliniame marketinge kaina, neturėtų būti nuslėpta, pamiršta ar paneigta. Kiekvienas skaitytojas, kuris galvoja apie prisijungimą prie TM kompanijos ar jau yra jos dalimi ir galvoja, ar tęsti toliau – turėtų pagalvoti, ar jis pasiruošęs tą kainą sumokėti?
Išvados
- Tinklinio marketingo kompanijos, dėl savo verslo modelio, yra pasmerktos žlugti: jos į savo schemas priima absoliučiai visus ir tie „visi” gali pritraukti irgi absoliučiai visus, ir taip be galo.
- Didžiąjai daugumai dalyvių, tinklinis marketingas yra lygiai ta pati piramidė, kuri yra kaip ir legalizuota dėl to, kad joje yra produktas (prekė ar paslauga).
- Kiekvienas, dalyvaujantis TM veikloje, turi atsisakyti bet kokių etinių/moralinių normų.
- Šeima ir draugai turėtų tokiais ir išlikti. Jie neturi tapti klientais.
Viskas.
