Stebiu savo socialinių tinklų srautą (Facebook, LinkedIn) ir pastebėjau vieną, vis kylančią tendenciją – kuo mažiau žmonės moka patys, tuo turi didesnį norą ir net siekį mokyti kitus. Tai šiandien, gerbiamieji ir gerbiamosios, panagrinėsiu mokymų, seminarų ir konsultacijų sektorių.
Žmonės nori tapti gražesni. Žmonės nori tapti lieknesni. Žmonės nori tapti populiaresni. Žmonės nori tapti turtingesni. O vat protingesniais, bl€T – tai niekas nenori tapti!
Na, aukščiau parašyta frazė nėra visiška tiesa. Kai kurie privatūs universitetai ir kolegijos šiais metais turi rekordinius kiekius studentų. Europos Sąjungos fondai finansuoja įvairiausius mokymus ir seminarus privačioms ir valstybinėms įmonėms ir įstaigoms. Seminarai, kuriuose pasirodo pranešėjai, atvykę iš užsienio, surenka praktiškai pilnas arenas, tad sakyti, kad „tapti protingesniais niekas nenori” jau būtų nebeteisinga.
Kaip tapti protingesniu?
Bėda ne tame, kad trūksta norinčių tapti protingesniais. Beje – viena iš populiariausių frazių, kurią žmonės veda į Google paieškos variklį ir atsiduria mano svetainėje yra „kaip tapti protingesniu“.
Aš visuomet sukau galvą: koks yra tas žmogus, kuris atsisėda prie kompiuterio, atsidaro Google paieškos variklį ir veda frazę „kaip tapti protingesniu“? Man džiaugtis ar rimtai susirūpinti?
Net ir šiandien – specialiai atsidariau Google ir į paiešką pradėjau vesti žodžius „kaip“, tada „tapti“ ir pažiūrėjau rezultatus. Ir neklydau – nėra trūkumo žmonių, norinčių tapti protingesniais!
Net 9-ta vieta tarp populiariausių paieškų, norint kažkuo tapti! Na, tapti dama ar modeliu (ačiū Dievui, nėra „kaip tapti influenceriu“), žinoma, nori daugiau žmonių nei protingesniais, bet rezultatai džiugina. Dar vienas juokingas pastebėjimas – atkreipkite dėmesį į 7 paieškos vietą; „kaip tapti Bolt vairuotoju“. Panašu, kad Bolt vairuotojais nori tapti daugiau žmonių, nei protingesniais ir turėti savo įmones, tokias kaip Bolt. Bet ir tai nestebina.
Tai kas blogai?
Visu pirma – blogai yra tai, kas veda įvairius mokymus, seminarus ir kartais – net lekcijas. Dieve mano, kiek priviso įvairiausio plauko mentorių, lektorių, ekspertų, mokytojų ir net guru. Oi…
Bet jei nejuokaujant – situacija jau tampa nebekontroliuojama. Kaip jau rašiau prieš kelias dienas apie influencerius – „žmonės nori būti dėmesio centre, nori būti pastebėtais“.
Kai staiga „nebeužtenka“ tų LIKE’ų socialiniuose tinkluose – žmonės staiga sugalvoja, kad „reikia vesti savo mokymus, pamokyti kitus, kaip tai daroma“.
Kiek tokių „dėmesio aukų“ matau aplink… Vieni vadina save tam tikros srities „sertifikuotais ekspertais“. Žmogau, tavo sertifikatas, geriausiu atveju parodo, kad esi išklausęs kažkokį kursą arba dar geriau – lankeisi tokiuose pat netikusiuose mokymuose, kuriuos dabar pats bandai vesti.
Viena kolegė šiandien atsiuntė kito „eksperto“ anketos nuotraukas. TIesiog, kad užmesčiau akį, matyt. Užmečiau. Žmogus, akivaizdu, myli savo automobilį. Taip jį myli, kad organizuoja jam fotosesijas ir demonstruoja jį visuomenei. Reikia dar nepamiršti ir mažybinių-maloninių žodelių „mano grožis“ ir „išvažiavom pasirodyti žmonėms“. Labiau darosi panašu, kad žmogus ne mokymus veda ar konsultuoja, o garaže tyliai čiulpia savo mašinos duslintuvą…
Labai norėčiau, kad mano automobilių mechanikas taip mylėtų automobilius. Na, jis toks ir yra realiai – skrupulingas, atidus kiekvienai detalei, negali pakęsti techninės ar vizualinės netvarkos automobilyje, triukšmo važiuojant, girgždesių ir pan. Ar norėčiau, kad mano mechanikas vestų mokymus apie tai, kaip vykdyti personalo atranką? Ačiū, ne.
Ar tikrai viskas taip blogai?
Tokių žmonių, vedančių mokymus, galima būtų įvardinti labai daug. Tik ar reikia? Gal gana parašyti tik tam tikras detales, kad žmonės save atpažintų ir susimąstytų? Pavyzdžiui – vienos mokymų įmonės vadovas pakišo man 200 klausimų „asmenybės testą“, kad „įvertinti mano sugebėjimus“. Tas testas yra sukurtas Scientologų bažnyčios (religinė sekta, veikianti JAV) vadovų ir skirtas, kad žmogus „susikirstų“. Rezultatai parodo, kad vis tiek kažkas „yra negerai“ ir bažnyčia „gali padėti tai ištaisyti“. Yra ne atidirbtas rinkodarinis mechanizmas, kaip tie žmonės įtraukiami į Scientologų bažnyčią – tiesiog žmonėms pasiūloma „nemokamai atlikti asmenybės analizės testą“. O kad paslėpti tai ir užmaskuoti po skambiais pavadinimais – testas pavadintas „Oxford Capacity Analysis test“. Žmonės perskaito žodį Oxford ir viskas, pakeltomis rankomis eina atgailauti.
Kai žmogus nustoja tikėti pačiu savimi – tada jis ieško, kuo kitu galima tikėti. Retai kada žmonės supranta, kad tai, kas vyksta jų gyvenimuose – yra jų pačių pasirinkimų pasekmės. Žinoma, daug lengviau pasakyti „man taip Dievas davė, man taip lemta buvo“, nei pripažinti, kad Tu šiandien esi čia, šioje situacijoje, dėl savo pačio(s) veiksmų arba neveikimo.
Neseniai stebėjau ir vieno tokio „mentoriaus“ bendravimą (tikslesnis žodis būtų „suvartymą“), kai jis buvo paklaustas, kokius mokslus baigė, kad veda mokymus ir konsultacijas pagal labai specifinės srities (ir vadina save „sertifikuotu ekspertu“) tematikas. Jis atšovė, kad „jei netingite – galite susirasti mano diplomus ir sertifikatus socialiniuose tinkluose“. Pašnekovėms (tai buvo dvi moterys) po kelių valandų parašius, jog jos „nepatingėjo ir paieškojo, bet nieko nerado“ ir dar kartą paprašius pasakyti/parodyti tą sertifikavimą – staiga tik bum ir… blokas. Kaip sakoma: nėra žmogaus – nėra problemos. Ar tikrai?
Dr. Fox efektas
Čia prasideda ta dalis, kuri padės šiam straipsniui dar labiau nepatikti tiems „mentoriams, koučeriams, lektoriams, mokytojams ir guru“, kurie yra realiai neformaliojo ir kartais – formaliojo mokslo „šundaktariai“. Visiems kitiems (tame tarpe – ir visiems tiems nuostabiems mokytojams, dėstytojams ir savo sričių profesionalams) ši dalis labai daug ką paaiškins.
Kas gi buvo tas „Dr. Fox” (angl. – daktaras Foksas) ir kas tai yra? Pietų Kalifornijos Universiteto Medicinos Mokykla 1970-aisiais metais atliko eksperimentą – du lektoriai, skirtingoms grupėms vedė lekciją, pavadinimu „Matematinio žaidimo teorija, pritaikoma gydytojo mokymui“. Toks būtų grubus vertimas, nes pavadinimas labai nestandartinis ir tai buvo padaryta specialiai. Lekcijas klausė tik medicinos mokslų daktarai ir dirbantys gydytojai (atitinkamai – PhD ir MD mokslinius laipsnius įgiję žmonės). Tokia tema tokiems klausytojams parinkta neatsitiktinai: eksperimento organizatoriai norėjo, kad dalyviai būtų tikrai protingi žmonės, bet dėstomos temos jie neturėtų išmanyti.
Kur gi buvo pakastas šuo? Na, vienas iš lektorių buvo mokslininkas, o štai kitas – amerikiečių aktorius (kuris, beje, iki šio eksperimento vaidino gydytoją keletoje filmų ir serialų) Michael Fox. Darbo su viena grupe metu, jam buvo nurodyta dėstyti monotonišku, nuobodžiu balsu ir elgsena. Darbo su kita grupe metu – išraiškingai, su charizma, pajuokaujant ir pan. Aktorius absoliučiai nieko nenusimanė tame, ką „dėstė“, tačiau naudojo keliolika mokslinių žodžių ir tiek. Abu lektorius vėliau vertino eksperimento dalyviai ir… aktorius, už darbą su antrąją grupe, buvo įvertintas ne prasčiau nei tikrasis mokslininkas!
Žinios, dėstymo stilius ir charizma
Po tokio eksperimento, mokslinė bendruomenė buvo lengvai šokiruota. Eksperimentai buvo tęsiami ir keičiamos tam tikros sąlygos, tačiau kuo toliau, tuo labiau tapo aišku, kad dėstomas turinys dažnai lieka antrame plane, o į „pagrindinę sceną žengia“ asmeninės lektorių/mentorių savybės. Tai buvo pavadinta „Daktaro Fokso efektas“ (Dr. Fox effect – angl.)
Vėlesni eksperimentai tik patvirtino teoriją, kad net ir mažiau ekspertinių žinių turintis, bet labiau charizmatiškas lektorius/mentorius/mokytojas gauna aukštesnius įvertinimus už tikrą srities ekspertą, kuris dėsto dalyką nuobodžiai. Tai kurioje gi vietoje norintys tapti protingesniais vis „pasimauna“? Na, tos vietos yra kelios:
- Asmenybė.
- Charizma.
- Lekcijos eiga.
- Neverbalinė komunikacija (kūno kalba).
- Išvaizda/apranga.
Visi šie faktoriai turi milžinišką įtaką tam, kaip mokymų/seminarų dalyviai vertina gaunamą informaciją. Būtų galima padaryti kitokį eksperimentą ir pateikti dalyviams tik garso įrašą (balso), kuris skaitytų lekcijos medžiagą. Dar geriau – kad tą medžiagą skaitytų specialiai samdytas diktorius, o ne pats lektorius. Labai įdomu, kaip būtų įvertintas mokymų turinys tokiu atveju…
Lengviausi ir greičiausi pinigai uždirbami iš žmonių. kurie nori lengvai ir greitai uždirbti.
Ar turi įtaką lektoriaus išsilavinimas? Mano nuomone – ir taip, ir ne. Jeigu kalbama apie tiksliuosius mokslus, tokius kaip teisė, inžinerija, medicina ir panašiai – tada tikrai taip. Negalima leistis į demagogijas, išvedžiojimus, kai svarbūs konkretūs ir labai tikslūs faktai bei skaičiai. Jeigu kalbama apie verslą – čia jau labiau „pilkoji zona“, kadangi joje daugiau svertų gali turėti patirtis ir įgytos žinios. Deja, tačiau iš svetimų lekcijų ar paskaitytų knygų prisigaudytų frazių žiniomis aš nelaikau, tad nelabai galiu pavadinti tokius žmones lektoriais. Gal labiau – skaitytojais…
Kai girdžiu seminaruose tokias frazes kaip „visi automobiliai yra vienodi“ ar „įsivaizduok save Bentlyje“ – man tai numuša bet kokį pozityvų nusiteikimą lektoriaus atžvilgiu. Pirmuoju – jis akivaizdžiai nemato skirtumo tarp Žigulio ir Rolls-Royce, ir tai yra labai graudu. Antruoju – kaip Tu gali save įsivaizduoti Bentlyje, jei nesi net jame sėdėjęs ir neturi žalio supratimo apie atlikto darbo ir galutinio produkto kokybę?
Epilogas
Rinkitės lektorius labai atsakingai. Ne pagal tai, kas jų klientai. Ne pagal tai, kiek jie ima už dieną (arba kelia į socialinius tinklus prabangių automobilių ar prabangos prekių nuotraukas). Net ir ne pagal atsiliepimus. Rinkitės lektorius, mentorius, mokytojus, dėstytojus, koučerius (ir guru, žinoma!) pagal tai, kaip arti Jūsų jie iš tikrųjų yra.
Pabaigai – pateikiu Jums vieną nuotrauką. Joje užfiksuoti keturi turtingiausi mūsų planetos žmonės.
Pažiūrėkite dar kartą ir atsakykite sau – kiek toje nuotraukoje Prada, Gucci, Hermes, Louis Vuitton ir kitų prekių ženklų? Jų ten nėra. O žinote, kodėl? Nes tikrai visapusiškai turtingas žmogus neturi niekam nieko įrodinėti.
– O kodėl Jūs vadinatės Verslo Guru?
– Todėl, kad aš turėjau keturis bankrotus, bet vis tiek stoviu priešais Jus.
