Ne vieną kartą esu susidūręs su personalo atranka, kai reikia pasamdyti tinkamiausią žmogų vienai ar kitai darbo vietai užimti. Ir tikrai pakankamai dažnai tenka ieškoti pardavimų vadybininkų. Kaip taisyklė – į šias pareigas kandidatuoja būtent „verslo vadybą ir administravimą” baigę studentai. Rašau kabutėse ne tik todėl, kad Lietuvoje vos keliose aukštosiose tikri verslininkai turi galimybę dėstyti jaunimui, koks yra tas „tikrasis verslo pasaulis”, bet ir todėl, kad mokymo programos dar nėra pakankamai tobulos.
Jeigu studijuojate verslo vadybą – užduokite sau klausimą, ko, iš tikrųjų, Jus moko? Jeigu jau esate baigę šiuos mokslus – galite pabandyti atsiminti, ko Jus mokė ir palyginti su tuo, kaip iš tikro yra. Ar bent jau panašu?
Juk mokotės (ar mokėtės) tokių dalykų: kaip vertinti multi-milijonines kompanijas; kaip analizuoti ir optimizuoti gamybinius procesus; kaip, statistinės analizes pagalba, dideliame duomenų sraute identifikuoti reikiamą informaciją; kaip įvertinti naujas geografines rinkas ir galimybes tose rinkose įvairiausiems produktams (nuo dantų krapštukų iki kreditinių kortelių). Ne? Tuomet – iš viso nelabai aišku, ko mokotės. Tačiau, galiu tiksliai identifikuoti, ko tikrai nesimokote. O reikėtų…
Kaip tapti lyderiu tiems, kurie nėra Jūsų pavaldiniai
Tai – vienas iš didžiausių iššūkių, su kokiais teko susidurti visoje karjeroje. Kaip ir kokiais būdais įtikinti žmones priimti vienus ar kitus sprendimus, kai tie žmonės nėra Jums pavaldūs? Nekalbu apie tai, kaip vadovauti, įsakinėti ar panašiai. Kaip tik – atvirkščiai. Juk tai ir yra pati sunkiausia užduotis – kad ant to pačio „karjeros laiptelio” stovintys žmonės išklausytų Jūsų argumentų ir patarimų.
Kaip pasidalinti nuomone, patirtimi ar istorija taip, kad priversti besiklausančius veikti
Patys sėkmingiausi lyderiai moka tai daryti. Jie pasakoja istorijas užlipę ant kokio nors verslo forumo ar konferencijos scenos ir daro tai taip įkvepiančiai, kad norisi tuojau pat pakilti ir veikti. Dažnai, tas noras išgaruoja, kai išeini iš tos konferencijos/forumo, įsėdi į savo 1988 Opel Astrą ir pilnais plaučiais įkvepi praėjusią savaitę kažkur tarp sėdynių įkritusio kebabo gabaliuko kvapą. Tačiau, kai toks lyderis yra darbe – tai tampa visai kitokia istorija. Tuomet – darbas vyksta kaip iš pypkės, visi užsivedę kaip kokiame amerikiečių filme rodoma nevykėlių futbolo komanda, įkvėpta praeityje garsaus, tačiau dabar prasigėrusio trenerio kalbos. Ir, mokydamasis verslo vadybos, tikrai turėtum išmokti, kaip kalbėti, kad įkvėpti kitus žmones veikti.
Kaip sukurti ir išlaikyti teigiamą reputaciją
Oi, kaip šio dalyko niekas nedėsto… Ir koks jis, iš tikrųjų, yra svarbus! Ypač tokiais laikais, kai esame taip „skaitmenizuoti”. Praktiškai viskas apie visus yra prieinama internete. Dabar, internetas gali tiek padėti sukurti tą teigiamą reputaciją, tiek ją per vieną dieną (ar naktį) sunaikinti. Ir sunaikinimas gali būti negrįžtamas.
Žinojimas, kaip sukurti ir išlaikyti savo reputaciją (nebūtinai asmeninę; juk įmonės taip pat turi reputaciją), yra tiek mokslas, tiek ir savotiška meno forma. Ir nors praleidžiate valandų valandas mokydamiesi, kaip apskaičiuoti kažkokios kompanijos vertę – Jūsų niekas nemoko, kad Jūsų pačių vertė – reputacija, yra ne mažiau svarbus dalykas. Gaila, kad niekas nedėsto, kaip kompanijų klientų aptarnavimo skyrius dirba ne tik tam, kad įtikti klientams, tačiau ir tam, kad verslas turėtų gerą reputaciją. Niekas nedėsto, kaip kompanijos, kurių reputacijai buvo suduotas smūgis, po to smūgio taip ir nebeatsigavo.
Kaip nenustoti viskuo domėtis ir tobulėti
Ateina ta diena, kai gauni savo diplomą ir galvoji, jog Tavo mokymosi procesas pasibaigė. Aš lygiai taip pat galvojau: „kam daugiau mokytis, jeigu jau viską, ko man reikia, išmokau?”. O, Dieve mano, kaip aš klydau…
Pradėjau savo pirmąjį (nuosavą) verslą ir… Netekau visko. Ne tik į tą verslą investuotų pinigų ir/ar laiko, bet ir pasitikėjimo savimi. Supratau, kad man dar mokytis ir mokytis… Kad reikia pastoviai domėtis viskuo, kas mane supa, skaityti, ieškoti informacijos apie vienus ar kitus dalykus, analizuoti gaunamą informaciją (taip, internetas tikrai nėra toks šaltinis, kuriame galima tikėti absoliučiai viskuo) ir taip toliau. Supratau, kad mokysiuosi visą savo gyvenimą. Žinoma, tai darai tik tuomet, kai nori neatsilikti nuo rinkos, nuo technologijų, nuo bendro civilizacijos progreso. Nes toks atsilikimas labai stipriai įtakoja galimybes darbo rinkoje, o toliau, manau, jau ir tęsti nebereikia.
Taip, mokantis verslo vadybą, dėstytojai tikrai galėtų bent jau informuoti, jog diplomu mokymosi procesas nesibaigs. Norintiems kažką pasiekti – mokymasis niekada nesibais. O ir turėtumėte nenorėti nustoti pastoviai tobulėti.
Kaip rasti save už darbo ribų
Šio dalyko mokausi iki šiol. Dar nemoku palikti darbo – darbe, o pats atsipalaiduoti. Kadangi esu dirbęs su tikrai daugeliu verslo sričių – tempiu tą patirtį su savimi visur, kur tik atsiduriu: užeinu pas ką nors į namus ir tuojau pat pastebiu statybininkų paliktą broką; nueinu į naktinį klubą ir greitai pastebiu, kad barmenai „nusukinėja” gėrimus nuo klientų, pildami mažiau ir nuo klubo savininkų, pildami tą gėrimą iš savo atsinešto butelio; nueinu į parduotuvę ir matau, kokia yra uždėta pelno marža ant produkto, kurį nori įsigyti mano žmona…
Patikėkite – tai nėra geri jausmai. Taip, tikrai džiaugiuosi mokėdamas identifikuoti problemas ir pastoviai tobulėdamas. Tačiau nemokėjimas rasti save už darbo ribų tikrai trukdo džiaugtis gyvenimu. Tiesa, neseniai dirbau (neatlygintinai) vaikų krepšinio trenerio padėjėju. Nuostabi patirtis! Šios veiklos metu tiesiog nebuvo prie ko prikibti, tad džiaugdavausi kiekviena minute.
Ir Jums siūlau išmokti tai daryti – džiaugtis gyvenimu už darbo ribų. Gaila, kad mokantis verslo vadybos ir mokant už tuos mokslus tūkstančius – taip būtinų dalykų niekas neišmoko…
