Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear” rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną” sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
Apžvalga
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear” į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear” buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear” prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo” daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear” žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi” iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
Kita medalio pusė
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas”.
Kur yra ta „raudona linija”?
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear” komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis” į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas” – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
Epilogas
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus”. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti” dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear” fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!
Atsakyti
Skaityti komentarus