Pradėkime nuo vienos elementarios taisyklės: „nemokamai nieko nebūna”. Visur, visada ir viskam yra kaina. Ir net tais momentais, kai Jums atrodo akivaizdu, kad tai, kas Jums siūloma (ar ką gaunate) yra nemokama – prekė esate Jūs patys (Jūsų duomenys). Tačiau yra sritis, kurioje pastebiu tendencijas/norą gauti nemokamas specialistų/ekspertų konsultacijas – darbo rinka. Tai retai galima pritaikyti personalo atrankos bendrovėms, bet net ir pokalbio su jais metu, darbo ieškantis kandidatas nėra apsaugotas nuo konsultacijos suteikimo mainais į tuščius pažadus.
Manau, kad dauguma žmonių yra susidūrę su situacijomis, kai, darbo pokalbio metu, klausimai užduodami ne apie istorinius pasiekimus (t. y. – darbo patirtį ir veiksmus vienu ar kitu atveju), o daugiau apie „ką darytumėte tokioje situacijoje„, „kaip spręstumėte tokią problemą„, ar (vienas iš mano „mėgstamiausių”) – „o kaip plėstumėte mūsų verslą, kokių konkrečiai veiksmų imtumėtės?„. Įprastai, kai gaunami atsakymai į tokius klausimus, darbo vietos yra užimamos jau įmonėje dirbančių žmonių („valio, mane pakėlė pareigose! Na ir kas, kad už tą patį atlyginimą…„), o samdomi mažiausią atlyginimą gaunantys „žemiausios grandies” darbuotojai į atsilaisvinusią vietą. Tai galima pastebėti, kai įmonės, ieškojusios aukščiausio lygio vadovų, po trumpo laiko tarpo pradeda ieškoti paprastų vadybininkų. pardavėjų ir pan.
Esu susidūręs ir su dar įdomesniais scenarijais. Vien iš pagarbos konfidencialumui – neminėsiu įmonių pavadinimų, tačiau viena iš jų neseniai paprašė: „gal galėtum sudaryti veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodytum, ką žadi veikti sekantį pusmetį, kokių konkrečiai veiksmų imtumeisi„… Rimtai?! Už tai ir mokamas atlyginimas – už planą ir jo įgyvendinimą. Daugumoje atvejų – būtent už to plano įgyvendinimą, tačiau yra nemažai veiklos sričių, kur užtenka pamatyti kaip galvoja potencialus kandidatas (o jeigu jis dar ir ekspertas!) ir… veiksmai aiškūs, o kandidatas – nereikalingas.
Jeigu ieškote darbo – atkreipkite dėmesį į Jums užduodamus klausimus. Įprastame darbo pokalbyje klausimai turėtų prasidėti „prašome pateikti pavyzdį, kaip Jūs…” arba „ar galite papasakoti, ar susidūrėte su kokiais konkrečiais sunkumais susidūrėte savo praktikoje ir kaip juos išsprendėte„. Tokie klausimai yra pilnai suprantami, laukiami ir teisingi. Kalbama apie kandidato praeitį, patirtį, galbūt – charakterį. Tokių klausimų (ir atsakymų į juos) dėka, potencialus darbdavys stengiasi suprasti, koks žmogus sėdi priešais jį, kokią jis turi patirtį ir kaip elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.
Posūkis nuo darbo pokalbio link nemokamos konsultacijos atliekamas “o kaip Jūs išspręstumėte…” ar “ką darytumėte, jeigu…” klausimų dėka. Šio tipo klausimai (dar vadinami „scenariniais„) veda kandidatą „problemos sprendimo” keliu, jais siekiama įžvelgti kūrybiškumą (asmeniškai aš – kūrybiškumą vertinu klausimais „kuris būtų parduodamas geriau: drabužių vyrams linija, sukurta Victoria’s Secret ar drabužių dėmių valymo priemonė, sukurta Johnnie Walker?“ ir panašiai) ir, greičiausiai, rasti greitą/nemokamą sprendimą jau esamai problemai. Jeigu darbo pokalbyje dominuoja klausimai „kaip darytumėte„, o ne „kaip darėte” – Jūs teikiate konsultaciją, o ne kandidatuojate darbo vietai užimti.
Šis straipsnis rašomas tik todėl, kad pastebiu kintančias darbo rinkos tendencijas, augantį piktnaudžiavimą kandidatų žiniomis ir patirtimi. Jeigu esate darbdaviai – paskaitykite straipsnį apie pasitikėjimą. Fiziniai asmenys, manau, ir taip rado kokių žinių pasisemti.
Noriu pasakyti, kad darbo pokalbis turi atnešti abipusę naudą jame dalyvaujančiomis šalims: darbdaviui – kandidato ir jo patirties pažinimą; kandidatui – darbdavio ir jo veiklos pažinimą. Galbūt Jūs, kaip darbdavys, to žmogaus nepasamdysite (o gal kaip tik – pasiūlysite jam kitokį darbą, nei tą, į kurį jis kandidatavo), tačiau jis gali tapti Jūsų klientu. Kaip kandidatas – gal ir nebuvote tinkamas šiam darbui, tačiau turite draugą (-ę), kuriam toks darbas būtų „kaip tik”.
Visuomet tinkamai ir rimtai įvertinkite darbo pokalbį. Tik šį kartą – turėsite dar vieną vertinimo kriterijų: ar tai buvo darbo pokalbis, ar, visgi, siekis gauti nemokamą konsultaciją?
